Pilies tilto puošybos detalė – lietuviškas Vytis su carų karūna

Pilies tiltas per Vilnelę, kaip ir kiti Vilniaus tiltai turi savo istoriją ir savo unikalius bruožus. Šiuo atveju praeivio akį patraukia įmantri tilto puošybos ornamentika, o svarbiausia – unikalaus stiliaus Lietuvos Vytis. Heraldinis simbolis – lietuviškas Vytis, vaizduojamas, ne su LDK kunigaikščių, bet Rusijos carų karūna ant viršaus. Priskiriamas įdomiausių istorinių akcentų šimtukui Vilniaus mieste.

Laiko tėkmėje, priklausomai nuo politinių aplinkybių ir tiesioginės praktinės paskirties lietuviškojo vyčio išvaizda ir stilius nuolat kito. Ne išimtis ir čia aprašomas puošybos tikslais į metalinius XIX a. statyto tilto per Vilnelę turėklus įkomponuotas herbas. Iš metalo išlietas herbas vaizduoja raitelį ant žirgo su pakeltu kalaviju ir Vyčiu – dvigubu Jogailaičių kryžiumi skyde. Toks vyčio vaizdavimas yra gana tradiciškas heraldinėje simbolikoje nuo viduramžių. Tačiau priešingai nei LDK laikotarpiu ar Abiejų Tautų Respublikos laikotarpiu skydo viršuje puikuojasi ne Lietuvos ar Lenkijos valdovo galvos apdangalas, bet Rusijos carų karūna. Suprantama, tokios karūnos atsiradimą nulėmė faktas, kad nuo 1795 m. Vilnius ir didžioji dalis dabartinės Lietuvos teritorijos buvo patekusi į Rusijos imperijos sudėtį. Tačiau kaip išliko Vytis, kai buvo vykdoma rusifikacija ir bandomi panaikinti vis buvusios valstybės atributai? Atsakymas gana paprastas, tokia heraldinė kompozicija nieko bendro su LDK neturėjo. 1845 m. raitelis su Vyčiu ir carų karūna buvo patvirtintas kaip Vilniaus gubernijos herbas. Raitelio simbolika Vilniaus administracinio regiono (vaivadijos, gubernijos, dabar apskrities) heraldikoje buvo nusistovėjusi, o carų karūnos uždėjimas rodė politinį pavaldumą Rusijos imperijai.

Informaciją parengė:

Vilius Šadauskas

Informaciniai šaltiniai:

  1. Bairašauskaitė, Tamara., Medišauskienė, Zita, Miknys, Rimantas. Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia //  Lietuvos istorija . –Vilnius, 2011. – T.8, d.1,  p. 179-223.
  2. Galkus, Juozas. Lietuvos Vytis. -Vilnius, 2009.-  422 p.

Leave a Reply