Baltieji stulpai – muitinės sargybos būstinė

Vilniaus miestas, kaip nuolat kintantis gyvas organizmas, kiekvieno amžiaus ar net dešimtmečio eigoje pakeičiantis kažką savo išvaizdoje. Štai matome senų namų vietoje kylant stiklo dangoraižius, naujai spalvomis atgimstančias bažnyčias. Jei sugrąžintume žmogų iš XIX a. pirmiausia jis būtų priblokštas to, kaip stipriai išsiplėtė miesto plotas – kaimai virto miesto dalimis, pakraščiai – centru. Su tuo susijusi ir Baltųjų stulpų istorija, kai laiko tėkmėje, buvęs įvažiavimą į miestą muitinės postas paskendo tarp besiplečiančio miesto pastatų.

Daug kas žino ir aplanko senamiesčio teritorijoje esančią Vilniaus miesto gynybos sieną, domisi jos atstatytais elementais, tačiau mažai kam žinoma nedidelio, baltos spalvos pastato paskirti prie gėlių turgaus, kadaise vaidinusio svarbų vaidmenį miestiečių kasdieniame gyvenime.

Kas tie Baltieji stulpai? Kur juos galima pamatyti? Tokie klausimai gali kilti dažnam miesto gyventojui išgirdus šį pavadinimą. Na, o ir atsakyti į tokius klausimus nėra lengva, nes pačių stulpų apie kuriuos čia kalbam jau seniai nėra ir vienintelė vieta, kur juos galima pamatyti – senosios nuotraukos ir fotografijos. Vieninteliai išlikę reliktai, bylojantys apie kadaise šioje miesto dalyje – Savanorių prospekto, Jono Basanavičiaus ir Muitinės gatvių sankirtoje yra baltas nedidelis mūrinis pastatas ir kitoje kelio pusėje ant aukštai iškylančio koplytėlė pjedestalo stovinti keliautojų globėjo – Šv. Jackaus skulptūra. Daugiausia rašytiniuose šaltiniuose informaciją rinkęs ir Baltųjų stulpų istoriją yra tyrinėjęs profesorius Libertas Klimka, jiems skyręs net atskirą skyrelį savo naujausioje knygoje.

Dabartinės Savanorių prospekto, Jono Basanavičiaus gatvės buvo pagrindinis kelias, jungiantis Vilniaus miestą su vakarinėmis Lietuvos žemėmis ir net Europa, todėl nenuostabu, kad būtent čia – tuo metu pačiame Vilniaus miesto pakraštyje, buvo įrengta užkarda ir muitinės patikros postas.

Kodėl Baltieji stulpai? Toks muitinės užkardos pavadinimas gimė gyventojų žodinėje tradicijoje siejant su tuo, kad ties sargine stovėjo du masyvūs 6 metrų aukščio mūriniai stulpai, simbolizavę miesto ribą. Kol muitininkai tikrindavo kiekvienu vežimu atgabenamas prekes, pravažiavimą sargybiniai tarp jų užtverdavo šlagbaumu.  Abiejų stulpų viršų puošė iš metalo išlieti Vyčiai. Vietoje buvusių medinių užkardų šie stulpai buvo pastatyti 1818 m., nors Vyčius jau 1840 m. pakeitė Carinės Rusijos heraldinė atributika. Stulpai buvo nugriauti jau pokario metais, tiek dėl gatvės plėtimo darbų, tiek dėl realių savo funkcijų praradimo, miestui smarkiai išsiplėtus už senosios ribos.

Nesenu laiku, L. Klimkos iniciatyva buvo iškelta idėja atstatyti Baltuosius stulpus, ar bent vieną iš jų, kaip atminimo ženklą, parodantį visuomenei kaip amžių eigoje plėtėsi Vilniaus miestas.

Informaciją parengė:

Vilius Šadauskas

Informaciniai šaltiniai:

  1. Klimka, Libertas. Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos. –Vilnius, 2016, p. 128–129.
  2. Žuolytė, Jūratė. Idėja: atstatyti miesto vartus.

Leave a Reply