Panerių erozinis kalvynas (Panerių kalvos)

Panerių erozinis kalvynas driekiasi Vilniaus miesto pietvakarinėje dalyje ties Panerių vingiu, Neries kairiajame krante. Jis išsidėstęs lanku Panerių, Naujininkų ir Vilkpėdės seniūnijose, tarp Jankiškių, Žemųjų Panerių ir Vilkpėdės šiaurėje, Gariūnų šiaurės vakaruose, Aukštųjų Panerių pietvakariuose, Užusienio pietuose, Kirtimų, Dilgynės ir Burbiškių rytuose. Kalvyno ilgis nuo Gariūnų iki Burbiškių 9 km., didžiausias plotis tarp Žemųjų Panerių ir Dilgynės 2,4 km. Kalvyną kerta Vilniaus-Kauno geležinkelis bei Vilniaus-Kauno kelias (Savanorių prospektas).

Panerių erozinio kalvyno papėdė yra 90-110 metrų aukštyje virš jūros lygio, o aukščiausios kalvos iškyla iki 160-200 m. absoliutinio aukščio. Taigi, kalvyno aukščio skirtumai siekia net 70-90 metrų. Kalvynas susidarė paskutinio ledynmečio pabaigoje, kai tekantys vandens srautai ties Neries slėniu suraižė Medininkų moreninio kalvyno pakraštį. Kalvynas sudarytas iš tankaus kalvų, kalvagūbrių ir išsišakojusių sausaslėnių tinklo – visi jie sueina į 6 didesnius slėnius. Sausaslėniai prasideda stačiašlaičiais sufoziniais ir nuošliaužiniais cirkais ir atsiveria į Neries senslėnio trečiąją terasą.

Platesni slėniai gyvenami. Čia pastatyta daug namų, žemesnėje dalyje yra ir pramoninių bei infrastruktūros objektų. Panerių kalvas dengia Panerių miškas. Žemesniuose kalvyno paviršiuose auga lapuočių miškai ir eglynai, o kylant viršun į Aukštuosius Panerius – šilai. Aukštesnėse vietose, kur erozija nesuardė moreninio priemolio sluoksnio, auga ąžuolų.


Siekiant išsaugoti Neries paslėnio zonoje esantį Panerių erozinį kalvyną 1996 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu buvo įsteigtas Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis, užimantis 789 ha. plotą. Draustinyje yra net 3 piliakalniai (Panerių, Panerių II ir Gariūnų), menantys žilą krašto senovę. Šiame įstabaus grožio draustinyje galima aptikti ir kitų, ne tokios tolimos praeities, sukultūrinto kraštovaizdžio objektų – du technikos paminklus: nebenaudojamą Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelį (jis yra saugomas ir kaip šikšnosparnių – kūdrinių pelėjusių – buveinė) ir išlikusią senojo Vilniaus–Kauno kelio atkarpą su valstybinės reikšmės istorijos paminklu – kalno teritorija su Šv. Jėzaus Nukryžiuotojo koplyčia, kur 1831 m. gegužės 31 d. vyko mūšis dėl Vilniaus tarp Lietuvos sukilėlių ir Rusijos caro kariuomenės. Draustinyje taip pat saugomos gausios retųjų augalų – tamsialapio skiautalūpio, žaliosios plateivės, dirvinio česnako – augimvietės bei Gariūnų sufozinis cirkas.

Senieji Vilniaus gyventojai šį kalvyną vadino Panerių kalnais (lenk. Góry Ponarskie). Iš tiesų jo kraštovaizdis primena kalnus: raguvose lyg kalnų slėniuose išsidėstę senos Panerių, Novosiolkų ir Riovonių kaimų sodybos, o kalvyno šlaitai ir keteros tarsi kalnai apaugę miškais. Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdis gražiai atsiveria nuo geležinkelio, važiuojant traukiniu. Nutiesti geležinkelį per tokį raižytą reljefą buvo tikrai sudėtinga, netgi prireikė iškasti tunelį.

Miškinguose ir klaidžiuose Panerių kalvose senovėje slėpdavosi plėšikai, kurie užpuldinėdavo keliautojus ir pirklius. Tokioje vietovėje plėšikus buvo ypač sunku susekti ir sugauti. Dar XIX a. pradžioje žymūs vilniečiai bijodavo keliauti per Panerius.

Panerių kalvos mena ir tragiškiausias Vilniaus dienas. Čia yra masinių žydų žudynių vieta ir kapai.

Panerių kalvynas kol kas menkai pritaikytas turizmui. Čia trūksta pažintinių takų, apžvalgos aikštelių. Tiesa, Vilniaus keliautojų klubas kasmet organizuoja pažintinius pėsčiųjų žygius po Panerių kalvas – tai puiki proga aplankyti šį unikalų Vilniaus kampelį. Paminėtinas šalia Gariūnų esantis Bagdo kalnas (161,8 m). Jo viršūnė daugiau nei 80 metrų iškyla virš papėdėje tekančios Neries upės. Šio kalno šlaituose  įrengtos slidinėjimo trasos su keltuvais.

Informaciją parengė:

LEU Geografijos ir turizmo katedros lektorius Marijus Pileckas

LEU geografijos specialybės III kurso studentas Rimvydas Nekriošius

Informaciniai šaltiniai:

  1. Guobytė, Rimantė.  Vilniaus miesto kvartero geologija ir geomorfologija.  – Vilnius, 2014. – 76 p.
  2. Isokas, Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai.  – Vilnius, 1995. – 452 p.
  3. Kultūros vertybių registras 
  4. Lietuvos reljefo žemėlapis © UAB Hnit Baltic, 2016.
  5. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras 
  6. Pamirštas kelias Vilniaus pakraštyje slepia žmogžudžių istorijas. 
  7. Panerių kalvynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija.-  Vilnius, 1987. – T. 3 , p. 290 .
  8. Panerių kalvynas.// Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius,  2010. – T. XVII , p. 385.
  9. Panerių seniūnija 
  10. 1:25 000 mastelio 1933 metų Vilniaus topografinis žemėlapis (lenkų k.). Wilno Południe, Pas 30 – Slup 40-F. – Warszawa, 1933 .
  11. Vilniaus miesto saugomos teritorijos 

Leave a Reply