Memorialinė lenta gydytojui Borisui Efrosui

Atminimo lenta, skirta gydytojui, kuris pirmasis Lietuvoje atliko širdies operaciją. Be abejonės gydytojas buvo  išskirtinių gabumų. Atminimo lenta įmontuota į pastatą, kuriame medikas dirbo ir išgelbėjo ne vieną gyvybę.

Borisas Efrosas gimė 1914 m., mirė 2001 m. pirmasis Lietuvoje atliko širdies operaciją, medicinos mokslų daktaras. Stemplės ir plaučių chirurgijos pradininkas Lietuvoje, kardiochirurgas, Lietuvos nusipelnęs gydytojas. Efrosas gimė Plungėje. Mokėsi Kaune, čia baigė gimnaziją, o 1939 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą, tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1940 m. gavo leidimą verstis gydytojo praktika, dirbo chirurgu Kaune ir Marijampolėje. 1941–1945 m. buvo Balchašo ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas. 1945 m., grįžęs į Lietuvą, buvo paskirtas Lietuvos geležinkelio vyriausiuoju chirurgu. Atkūrė Vilniaus geležinkelininkų ligoninės Chirurgijos skyrių, kurio vedėju dirbo iki 1979 m.

Efrosas organizavo chirurgijos skyrius Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Švenčionėlių geležinkelininkų ligoninėse. Jis įdiegė tuomet buvusius pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus, auklėjo ir mokė jaunus chirurgus, perduodavo jiems savo žinias ir patyrimą.

1949 m. Efrosas vienas pirmųjų iš chirurgų Vilniaus universitete apgynė disertaciją apie trofinių opų gydymą ir jam buvo suteiktas medicinos mokslų kandidato laipsnis. 1958 m. kovo 12 d. jis pirmasis Lietuvoje sėkmingai atliko širdies operaciją – mitralinę komisūrotomiją, po metų vaikui pašalino įgimtą širdies ydą, perrišdamas atvirą Botalo lataką. Širdies chirurgijos Efrosas mokėsi Maskvos klinikose pas prof. A. Bakulevą ir prof. E. Mešalkiną. 1958–1963 m. jis atliko daugiau kaip 100 širdies operacijų žmonėms, sergantiems įgimtomis ir įgytomis širdies ydomis. Jo veikla davė impulsą kardiochirurgijos raidai Lietuvoje.

Už nuopelnus Lietuvos chirurgijai 1958 m. Efrosui suteiktas nusipelniusio gydytojo vardas. Jis buvo ir stemplės bei plaučių chirurgijos pradininkas (pasiūlęs naują stemplės rekonstrukcijos būdą, pritaikė tantalo siūlę skrandžio ir plaučių chirurgijoje), vienodai gerai operuodavęs krūtinės ląstos ir pilvo organus, atlikęs daug sudėtingų ortopedinių operacijų. 1968 m. jam pripažinta aukščiausia chirurgo kategorija. 1979 m. pradėjo dirbti Medicinos darbingumo ekspertizės komisijoje.

Efrosas aktyviai reiškėsi ir visuomeniniame gyvenime, Chirurgų draugijos veikloje, buvo draugijos pirmininko pavaduotojas. Skaitė pranešimus chirurgų konferencijose, spausdino straipsnius, yra likę jo nespausdintų rankraščių.

Vilniuje (Vilkpėdės g. 3) 2002 m. liepos 5 d. ant pagrindinio ligoninės korpuso, kurioje dirbo garsusis gydytojas, atidengta atminimo lenta Borisui  Efrosui, (autoriai V. Zaranka, J. Naruševičius).

Informaciją parengė:

Augustė Juodėnaitė

Informaciniai šaltiniai:

  1. Chirurgo gyvenimas: Borisas Efrosas. – Vilnius, 2003.-  116 p.
  2. Efrosas Borisas // Mūsų gydytojai : žinynas. – Vilnius, 1998. – p. 71–72.
  3. Borisas Efrosas.
  4. Šermokaitė, Judita. Gerąjį gydytoją primena kiekvienas cukraus šaukštelis: [apie širdies chirurgijos Lietuvoje pradininką B. Efrosą] // Žemaitis. –  2010, lapkr. 19, p. 5.

Leave a Reply