Čijunės Sugiharos sakurų parkas

2001 metų spalio 2 dieną Čijunės Sugiharos 100-ųjų gimimo metinių proga dešiniajame Neries krante, prie Baltojo tilto, šalia Nacionalinės dailės galerijos pasodinta 200 japoniškų sakurų alėja. Pasodintos sakuros, tai Japonijos vyriausybės dovana Vilniaus miestui.

Japonijos diplomatas Čijunė Sugihara 1939 m. lapkričio mėn. iš Suomijos persikėlė į Kauną ir įsteigė Japonijos konsulatą.Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, žydų pabėgėliai iš Europos Lietuvoje išbuvo apie metus. Nepaisydamas Japonijos Užsienio Reikalų Ministerijos draudimo ir padedamas lenkų slaptųjų tarnybų, Č. Sugihara rizikuodamas savo karjera, kelis mėnesius kasdien ranka rašė tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms.1985 m. prieš pat mirtį Čijunė Sugihara gavo apdovanojimą ,,Teisingas tarp tautų“.

Minint 100-ąsias Čijunės Sugiharos metines, 2001 metų spalio 2 dieną, jo garbei Vilniuje buvo pasodinta 200 japoniškų sakurų alėja. Ant paminklo, pastatyto prie įėjimo, įrašytas parko įkūrėjų žodis, skelbiantis, kad šios sakuros yra Japonijos žmonių dovana Lietuvai, skirta draugiškų ryšių tarp mūsų šalių sustiprinimui.

Sakuros, dar kitaip vadinamos japoniškomis vyšniomis, žydi tik apie dvi savaites dažniausiai balandžio mėnesį (kartais gegužę). Jomis vadinamos šios vyšnių rūšys: Prunus serrulata, Prunus speciosa, Prunus yedoensis, Prunus sargentii. Jų žiedai nekvepia, tačiau sakuros pražysta vienos pirmųjų ir primena pavasarinį prabudimą. Vilniečiai Sakurų sode skaito knygas, užkandžiauja, sėdi po vyšnių šakomis, fotografuojasi.

Ši Japonijos vyriausybės dovana Vilniaus miestui mena žmogų išgelbėjusį apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų tautybės žmonių.

Informaciją parengė:

Gabija Bučytė

Informaciniai šaltiniai:

  1. Sugiharos biografija.
  2. Šaulytė, Emilija. Kai Vilniuje pražydo sakuros.
  3. Šaulytė, Emilija. Vilnius pasipuošė sakurų žiedais

Parašykite komentarą