Skulptūra „Kristijonas Donelaitis“

Kristijono Donelaitis vienas ryškiausių lietuvių poetų, turbūt dėl to Kristijono Donelaičio skulptūrai skirta tokia garbinga vieta Vilniaus universiteto ansamblyje. Skulptūra vaizduoja patį K. Donelaitį ir puikuojasi Vilniaus universiteto pagrindinių rūmų fasade.

Kristijonas Donelaitis gimė 1714 01 01, mirė 1780 02 18. Kristijonas Donelaitis buvo vienas savičiausių XVIII a. Europos poetų, lietuvių literatūros klasikas, liuteronų kunigas.

Gimė Lazdynėlių kaime, greta Gumbinės (dab. Gusevo), Prūsų Lietuvoje. Buvo kilęs iš lietuviškos laisvųjų valstiečių šeimos. 1731 m. Donelaitis pradėjo lankyti Karaliaučiaus Katedros vidurinę mokyklą – Kneiphofo, arba Knipavos, centrinės miesto dalies, lotyniškąją kolegiją. Čia greta religijos buvo mokoma iškalbos ir antikinės literatūros, be lotynų, mokytasi graikų, hebrajų, prancūzų kalbų. 1736 m. baigęs mokyklą, Donelaitis tais pačiais metais įstojo į Karaliaučiaus universitetą, kuriame iki 1740 m. studijavo teologiją. Baigęs studijas, Donelaitis buvo paskirtas kantoriumi – choro vadovu, vargonininku ir giedojimo mokytoju – į Stalupėnų pradžios mokyklą. Stalupėnuose (dabar Nesterovas), greta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienos, gyveno ir dirbo 1740–1743 m. Tapo mokyklos vedėju – rektoriumi. 1743 m. buvo paskirtas Tolminkiemio bažnyčios klebonu. Juo išbuvo iki mirties.

Literatūrinį Donelaičio palikimą sudaro: šešios lietuviškos pasakėčios – „Lapės ir gandro čėsnis“, „Rudikis jomarkininks“, „Šuo Didgalvis“, „Pasaka apie šūdvabalį“, „Vilks provininks“, „Aužuols gyrpelnys“; du ankstyvieji Metų fragmentai, kuriuos autorius yra pavadinęs „Pričkaus pasaka apie lietuvišką svodbą“ ir „Tęsiniu“; poemaMetai; trys vokiški eilėraščiai – „Tamsybių Dievas“, „Kiekvienam daryti gera“ ir „O greit slenką laikai“. Žinoma, kad Tolminkiemio klebonas yra kūręs religines giesmes bei dainas – pastarosioms pats rašęs ne tik žodžius, bet ir muziką. Deja, nei giesmių, nei dainų nėra išlikę.

Donelaitis yra lietuviškai perpasakojęs ir 1769 m. išleidęs vokišką knygelę apie žemės reformos naudą, kurioje jau citavo Metus, taip pat išsakė tokį švietėjišką paraginimą valstiečiams: „Ak, bent Proto imkitės! Ir bandykit, o ne vis abejokit.“ Svarbūs poeto asmenybei pažinti yra du mūsų dienas pasiekę bičiuliui Jordanui rašyti laiškai – vienas vokiškas, kitas lietuviškas; įpėdiniui palikti užrašai – Žinios; įrašai bažnyčios krikšto metrikų knygose, jo bylos su Tolminkiemio dvaro valdytoju medžiaga. Manoma, kad lietuviškas pasakėčias Donelaitis parašė dar jaunystėje. Didįjį darbą – Metus, kaip Johanas Volfgangas Gėtė (Johann Wolfgang von Goethe) Faustą, kūrė visą gyvenimą. Šis lietuvių literatūros kūrinys iki šiol gaubiamas neįmintų paslapčių. Spėjama, kad šiandien turimą poemos tekstą Donelaitis greičiausiai bus parašęs per dešimtmetį – nuo 1765 iki 1775 m.

Mūsų dienomis atlikta rankraščio mokslinė ekspertizė atskleidė, kad Metus poetas ilgai redagavo ir taisė – greičiausiai pats rengė juos spaudai.  Pirmasis Metų leidimas buvo dedikuotas žinomam vokiečių mokslininkui, Berlyno universiteto kūrėjui, Vilhelmui Humboltui. Donelaičio rankraščiai iš Rėzos archyvo vėliau pateko į Karaliaučiaus slaptąjį archyvą. Išsyk po Antrojo pasaulinio karo, 1945-aisiais, netoli Karaliaučiaus buvusioje Laukstyčio pilyje šiuos rankraščius pavyko atrasti Lietuvos mokslininkams. Šiandien Donelaičio ranka rašyti tekstai – „Tęsiniu“ pavadintas poemos fragmentas, „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“ bei du laiškai Jordanui – saugomi Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

Metai UNESCO sprendimu 1977-aisiais buvo įtraukti į Europos literatūros šedevrų biblioteką – greta Homero ir Vergilijaus epų. Jie išversti į vokiečių, latvių, lenkų, anglų, rusų, čekų, japonų, švedų, gruzinų, armėnų, vengrų, baltarusių, ukrainiečių kalbas. Pats Donelaitis ir jo kūryba dar laukia naujų tyrinėjimų ir interpretacijų.

K.Donelaičio skulptūros bronzinės kopijos pagaminimas buvo įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo priemonių planą. Darbus atliko skulptoriai Mindaugas Šnipas, Ramūnas Alminas, Jonas Gencevičius ir Vytautas Mikšionis. Darbai atsiėjo 200 tūkst. litų.

Kristijonas Donelaitis vienas ryškiausių poetų, kuris už savo talentą įamžintas ne tik Lietuvoje, tačiau jo darbai įvertinti ir tarptautiniu mastu, o veikalas „Metai“ išverstas ne į vieną užsienio kalbą.

Informaciją parengė:

Rima Ciprisevičienė

Informaciniai šaltiniai:

  1. Kuolys, Darius. Donelaitis.
  2. Riškus, Jonas. Kristijonas Donelaitis 1714–1780. – Vilnius, 2014,  p. 9.
  3. Vilniaus universiteto kieme atidengtas naujas paminklas K.Donelaičiui.

Parašykite komentarą