Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia, vadinama tiesiog Aušros vartų koplyčia, yra Vilniaus senamiesčio pakraštyje, prie vienintelių šiandien išlikusių miesto vartų. XVI a. per. Valdovo įsakymu miestas buvo apjuostas gynybine siena su vartais. Tai masyvus, stačiakampis statinys su penkiomis šaudymo angomis. Praeinamoji arka turėjo dvigubus vartus – ir pakeliamus ir paprastai uždaromus. Bokšto, kaip ir visos sienos, mūras gotikinis (2-2,6 m. storio), tik puošniojo atiko (viršutinės pastato dalies) – renesansinis. Atikas vartų bokšto viršuje pristatytas vėliausiai XVII a. pr., galbūt atstatinėjant juos po 1610 m. gaisro. Dailus apkaustų motyvas puošia atiką iš visų pusių, tačiau žvilgsnį labiausiai traukia fasadinė kompozicija – Vyčio herbas, laikomas dviejų mitologinių būtybių grifonų (pusiau liūtai, pusiau ereliai). Jis išliko net Lietuvai esant carų valdžioje ir sovietmečiu, kai viešai vartoti buvo griežtai uždrausta.
Vartams saugoti nepakako ginkluotos sargybos – abiejose vartų pusėse buvo tapomi ar kabinami šventieji paveikslai, turintys saugoti ir ginti. Vienuose iš pirmųjų Vilniaus vartų – Krėvos, arba Medininkų, vėliau dar gavusių ir Aušros vardą – taip pat kabėjo paveikslų pora: išorinėje – Pasaulio Išganytojo atvaizdas, vidinėje – Dievo Motinos.
Nauji tyrinėjimai liudija, kad Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas buvo nutapytas ant ąžuolinių lentų ir savo technika bei tapybos maniera negali būti ikona, kaip buvo manoma XIX–XX a. pradžioje. Paveikslą galėjo atvežti iš Nyderlandų arba nutapyti Vilniuje koks nors iš Šiaurės Europos atvykęs tapytojas, kuris naudojosi Nyderlandų meistrų graviūromis, sukurtomis XVI a. pabaigoje.
Apie 1671-uosius basieji karmelitai iš magistrato perėmė pastarojo paveikslo globą ir vidinėje vartų pusėje pastatė medinę koplyčią. Patekti į ją buvo galima tik iš vienuolyno sodo, taigi pasauliečiai į ją nebuvo leidžiami. Tais pačiais metais įvyko pirmas pripažintas stebuklas, pernešus paveikslą iš bažnyčios į medinę koplyčią: vaikas iškrito iš antro aukšto ant grindinio, tačiau buvo pavestas Mergelės Marijos globai ir nenukentėjo. Dėkingi tėvai koplyčioje pakabino tapytą lentelę, kurioje buvo pavaizduotas šis stebuklas. Lentelė sudegė 1715 metais.
Nemažai legendų pasakoja, kaip buvo nubausti svetimšaliai kareiviai, bandę tyčiotis ir apiplėšti paveikslą. 1702 metais Vilnių užėmė Karolio XII vedami švedai. Nukentėjo katalikų bažnyčios ir vienuolynai. Vienas kareivis šovė į Dievo Motinos paveikslą. Kulka išdaužė stiklą, pramušė metalinius paveikslo apkaustus ir ąžuolinę lentą, ant kurios buvo nutapytas paveikslas. Ši švedo kulkos išmušta skylė matoma ir šiandien (dešinės rankovės srityje). Sargybiniai vaikė tikinčiuosius ir neleido jiems melstis bei giedoti prie Aušros Vartų koplyčios. Sakoma, kad švedai, kurie buvo protestantai, atvirai tyčiodavosi iš katalikų, ypač daug paniekos sulaukdavo dievobaimingos jaunos moterys. Kartą kareiviai prie Aušros Vartų esančioje bastėjoje ar forte susikūrė ugnį, gėrė iš vienuolyno rūsių pavogtą alų bei vyną ir nešvankiai dainavo. Staiga daug sveriančios geležinės vartų durys nutrūko nuo vyrių ir nukrito tiesiai ant lėbaujančių švedų kareivių. Du buvo užmušti vietoje, dar du mirė vėliau nuo sužeidimų.
Švedams pasitraukus, po kelerių metų kilo didelis gaisras, kurio metu sudegė medinę koplyčia, tačiau paveikslą pavyko išgelbėti. 1711 m. buvo pastatyta mūrinė koplyčia, išlikusi iki šių dienų. Ji buvo statoma taip, kad tikintieji galėtų melstis tiesiog gatvėje, suklupę priešais vartus.
Nuo XVII a. per. Aplink paveikslą kabinami padėkos ženklai, vadinamieji votai. Jų dabar priskaičiuojama apie 8000.Votus žmonės aukojo patyrę tai, ką savo gyvenime atpažino kaip Gailestingumo Motinos užtarimu įvykusius stebuklus – pasveikimą iš sunkios ligos, nuostabų išsigelbėjimą iš pavojaus ar sunkios gyvenimo padėties.
Informaciniai šaltiniai:
- Ališauskas, Vytautas, Račiūnaitė, Tojana. Aušros vartai : vadovas. – Vilnius, 2003. – 77 p.
- Burba, Domininkas. LDK istorija: Legendos apie Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos stebuklus.
- Vilniaus šventovės: istorija, legendos, asmenybės, dabartis . – Vilnius, 2012. – 354 p.