1984 m. Vilniuje, priešais Šv. Kryžiaus (Bonifratų) bažnyčią (S. Daukanto a., „Senamiesčio seniūnija“) trikampėje aikštelėje pastatytas paminklas Laurynui Gucevičiui įamžinti. Gipso skulptūrą sukūrė skulptorius Vladas Vildžiūnas, aikštelę suplanavo architektai Rimantas Dičius ir Aleksandras Lukšas. V. Vildžiūnas apie L. Gucevičiaus paminklą rašė: „Paminklas L. Stuokai-Gucevičiui … – abstrakčios konstrukcijos metamorfozė į figūrą ir portretą. Projekte L. Stuokai-Gucevičiui figūros poza griežta, santūri. Kompozicija daugiau koncentriška, padiktuota būsimos paminklo vietos“. Paminklo kūrimą sunkino portretinės medžiagos nebuvimas. Buvo remtasi V. Budreikos atrastu mažu gipsiniu L. Gucevičiaus biustu ir asmeniška, daugiaplane kūrėjo vizija.
Lauryno Gucevičiaus gyvenimas
Laurynas Gucevičius gimė 1753 rugpjūčio 5 d. Buvo kilęs iš valstiečių šeimos, tačiau siekė gauti išsilavinimą. Architektas mirė 1798 gruodžio 10 d. Svarbu pabrėžti, jog architektas mirė gana jaunas, jo materialinė padėtis prieš mirtį irgi buvo sunki, pakirstas sunkios ligos.
1773–1775 m. studijavo Vilniaus universitete (tuometinėje Lietuvos Vyriausioje mokykloje) matematiką ir architektūrą. 1776–1777 m. gilino žinias Romoje. Ten išleido nedidelį leidinį apie architektūrą italų kalba. Vėliau grįžęs į Vilnių dėstė matematiką Vilniaus kunigų seminarijoje. 1778 m. su vyskupu I. J. Masalskiu keliavo po Vakarų Europos miestus. Iki 1780 m. Paryžiuje studijavo architektūrą Žako Fransua Blondelio vardo architektūros mokykloje, klausėsi paskaitų ir Prancūzijos Dailės akademijoje. 1781 m. grįžęs į Vilnių dirbo vyskupo I. J. Masalskio dvaro architektu. 1789–1794 m. Vilniaus kariuomenės inžinierių korpuso mokykloje (veikė prie Vilniaus universiteto) dėstė karo inžineriją ir topografiją, 1793–1794 m. dėstė Vilniaus universitete. 1793 m. spalio 8 d. L. Gucevičiui jam buvo įteiktas profesoriaus patentas–diplomas. Jo originalas saugomas Vilniaus dailės muziejuje. 1794–1797 m. dirbo Gervėčių administratoriumi. 1797–1798 m. dirbo Vilniaus universiteto Architektūros katedros vedėju.
Greta tiesioginio darbo L. Gucevičius rasdavo laiko ir visuomeninei veiklai. 1778 m. jis buvo priimtas į Vilniaus masonų ložę „Uolusis lietuvis“. L. Gucevičius buvo aktyvus 1794 m. sukilimo organizatorius, pulkininko Jokūbo Jasinskio, vyriausiojo sukilimo vado Lietuvoje, vienas iš svarbiausių pagalbininkų, turėjo Lietuvos artilerijos pulkininko laipsnį.
Architektas suprojektavo tokius statinius kaip: Verkių ansamblis, Vilniaus rotušė, rūmai Derečine, Vilniaus katedra, Jonavos bažnyčios kompleksas, Vilniaus reprezentaciniai rūmai, Čiobiškių dvaro kompleksas, Cirkliškių dvaro kompleksas, Sudervės bažnyčia ir kt.
Parengė:
Rima Ciprisevičienė
Informacijos šaltiniai:
- Budreika, Eduardas. Architektas Laurynas Stuoka Gucevičius. – Vilnius, 1954. -165 p.
- Laurynas Gucevičius