Literatų gatvė

XVIII a. pabaigos dokumentuose Literatų gatvė vadinama Šv. Mykolo skersgatviu, nors neišvengiama pavadinimų „zaulek mimo zboru evangelicki“, „zaulek z Wielkiey ulicy“. 1808 m. plane Biliūno, Literatų ir Volano gatvės vadinamos vienu pavadinimu – Šv. Mykolo. Atitinkamai – Šv. Mykolo I-oji, Šv. Mykolo II-oji, Šv. Mykolo III-oji. Jos visos trys veda Šv. Mykolo bažnyčios link, dėl to ir atsiranda toks pavadinimas. XIX a. viduryje atsiranda naujas pavadinimas – Pokrovo, susijęs su kadaise Literatų gatvės gale XIV – XVI a. stovėjusia Pokrovo cerkve (db. Švietimo ministerijos rūmai). Dabartinį savo pavadinimą, gatvė gauna tik XX a. pradžioje dėl buvusių čia spaustuvių ir knygynėlių.

Dar viena versija dėl gatvės pavadinimo atsiradimo susijusi su Adomu Mickevičium. Šioje gatvėje, keturių aukštų namo palėpėje jis nuomojosi butą. Jame poetas glaudėsi ir per 1823 m. įvykius, kai Vilniuje buvo suimami filomatai, kol spalį buvo areštuotas ir nugabentas kalėti į bazilijonų vienuolyną. 

 2009 – 2014 m. vykdytas „Literatų gatvės projektas“. 2011 m. gegužės 28 d. Literatų gatvėje buvo iškilmingai atidengta siena, kurioje dailininkai ir kitų sričių menininkai du metus kūrė metalo, medžio, stiklo ir kitas plokšteles ar objektėlius skirtus literatams.

„Literatų gatvės pati idėja, kad gatvė turėtų būti skirta literatams, yra Danguolės Butkienės, kuri buvo tuo metu kelionių agentūros direktorė.“ – sako projekto koordinatorė, menininkė Eglė Vertelkaitė.

Projekto pradžioje darbai Literatų gatvėje turėjo apsigyventi vos kelioms dienoms. Tai buvo projektas sugalvotas renginiui „Menas netradicinėse erdvėse“. „Mes, keli draugai, padarėm dedikacijas tokioj aptriušusioj sienoj. Ji buvo savotiškai labai graži ir romantiška, bet tikrai ne tokia, kokia yra dabar“, – prisiminė menininkė.

Eseisto ir literatūros kritiko  Aido Marčėno eilėraštis „Literatų gatvė“ tapo Literatų gatvės projekto iniciacija ir leitmotyvu.

Literatų gatvė
Prieš lietuvių kalbos abitūros
egzaminą, menu, su klasiokais
literatų gatvėje dūros

prisirūkę ir po pedesioką

padarę iš baimės, kol mąstėm
temas, kurios gal ir gali
būti nuleistos – iškąskit,
laisvą renkuosi, pro šalį

štai jau trečią dešimtmetį teka
ir užtikrina tvirtą trajaką

talentas, kad ir ne ovič

bet mane mažutėlį įpieš gal
gatvėje literatų, gdzie mieszkal
Mickiewicz I Jakimowicz

Kai kurie menininkai į projektą buvo pakviesti. Vėliau buvo išplatintas pranešimas menininkams, o kai kurie dedikacijas sukūrė tiesiog pamatę pačią Literatų gatvę. 

Sienoje pavaizduotame mene atsispindi dedikacijas skirtingų laikmečių rašytojams. Rasa Noreikaitė-Miliūnienė sukūrė darbus Juozapui Albinui Herbačiauskui ir Kristinai Sabaliauskaitei. Menininkė Marta Vosyliūtė pasirinko rašytojus Giedrą Radvilavičiūtę, Neringą Abrutytę ir Donatą Petrošių. Literatų gatvės sienoje yra sukurtos keturios dedikacijos: Alfonsui Andriuškevičiui, Danutei Kalinauskaitei, Giedrai Radvilavičiūtei, Vislavai Šimborskai.

Literatų gatvė sulaukia didelio lietuvių ir užsienio turistų susidomėjimo, tad be abejonės, tai viena iš Vilniaus senamiestyje lankomų vietų.



Parengė:

Rima Ciprisevičienė

Informacijos šaltiniai:

  1. Literatų gatvė
  2. Nežinoma Literatų gatvė
  3. G. Laurinavičiūtė – Katilauskienė, Vilniaus miesto Literatų gatvės istorija XVI – XX. Bakalaurinis darbas.
  4. Vienos gatvės paraštės.
  5. O kodėl vis tiktai Literatų gatvė?

 

Leave a Reply